Liepos 28 2017 22:02:58 Pagrindinis Vievis Fotovievis.lt facebook'e Kontaktai
[Guest]
Vievis
Vievis – miestas tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų savivaldybėje, 14 km į rytus nuo Elektrėnų; Vievio seniūnijos centras. Miestas išsidėstęs į šiaurę nuo Vievio ežero, abipus magistralės Vilnius–Klaipėda ir greta svarbaus Vilniaus-Kauno geležinkelio, kuriuo važiuoja rusų traukiniai į Karaliaučių ir traukiniai iš Vilniaus į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Šeštokus, Varšuvą. Vievyje yra geležinkelio stotis, autobusų stotis, paštas (LT-21058).

Mieste stovi Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1931 m.), Dievo Motinos Ėmimo į dangų stačiatikių cerkvė (pastatyta 1843 m.). Kur kas garsesnė cerkvė anksčiau stovėjo greta stačiatikių vienuolyno ir spaustuvės, kur spausdinta svarbi stačiatikių istorijai raštija. Tą cerkvę nugriovė Napoleonas, o nauja buvo pastatyta vėliau.

Veikia(-ė) kelios žinomos įmonės – „Vievio paukštynas“, „Vievio malūnas“, „Automagistralė“. Yra du muziejai – geologijos ir kelininkystės (Kelių muziejus). Taip pat yra viešbutis, keli barai ir parduotuvės (iš didesnių tinklų – viena „Maxima“, viena „LeaderPrice“, kelios „Aibės“ parduotuvės).

Miestelio centre daugiausia yra medinių pastatų; naujesni rajonai turi nemažai sovietmečiu statytų daugiabučių ar dviaukščių privačių mūrinių namų.

Istorija
1522 m. minimas Vievio dvaras, 1539 m. – miestelis, vėliau priklausęs Oginskiams (nuo XVII a. pradžios iki 1831 metų). XVI a. 1-ojoje pusėje pastatyta pirmoji katalikiška Vievio bažnyčia.

Apie 1600 m. Oginskiai Vievyje pastatydino unitų bažnyčią ir įkūrė Šventosios Dvasios vienuolyną, prie kurio XVII a. pradžioje įsteigta spaustuvė, spausdinusi kirilines knygas. Pirmieji jos leidiniai (maldaknygės bažnytine slavų kalba) pasirodė 1611 metais. 1619 m. čia išspausdinta M. Smotrickio „Slavų gramatika“ (Грамматики славенския правилное Синтагма) – viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų. Iki 1660 m. spaustuvė išleido 25 knygas rusų (bažnytine slavų) ir lenkų kalbomis, vyravo religinė ir poleminė literatūra, nukreipta prieš unitus ir jėzuitus.

XVII a. pradžioje, Vievį valdant Bogdanui Oginskiui, katalikų bažnyčia perduota stačiatikiams, bet jam mirus 1625 metais, turėjo sugrįžti katalikams. XVII a. vidurje dėl pilietinių karų miestelis smarkiai nukentėjo, sunyko spaustuvė.

1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatė katalikų bažnyčią, 1843 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdiška mokykla. XIX a. 2-ojoje pusėje Vievis pradėjo augti, nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas–Varšuva ir Vievyje pastačius geležinkelio stotį.

Tarpukario Lietuvos laikais Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija. Pokario metais buvo rajono centras. Panaikinus Vievio rajoną, miestas prijungtas prie Trakų rajono, nuo kurio kartu su Elektrėnais ir kitomis to rajono teritorijomis, nuo kurių Elektrėnai yra arčiau nei Trakai, atjungtas per savivaldybių reformą ir suformuota Elektrėnų savivaldybė. Vievyje buvo renkami parašai už tai, kad miestelis nuo Elektrėnų tvarkytųsi nepriklausomai. Greta Vievio yra Balceriškių RRS, retransliacijos stiebas ir radijo relinės linijos iš Vilniaus į Kauną dalis.

1950 m. Vieviui suteiktos miesto teisės, jis 1950–1962 m. buvo rajono centras.

1999 m. gegužės 20 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Pavadinimo kilmė
Miesto vardo kilmė yra aiški – jis radosi nuo Vievio ežero, kuris telkšo į pietus nuo miesto, vardo.

Žymūs žmonės
* 1812 m. gruodžio 10 d. grįždamas iš Rusijos Vievyje buvo sustojęs nakvynei vienas žymiausių Napoleono karo vadų – Neapolio karalius Muratas.
* Iš Punsko atvykęs ir Vievyje apsigyvenęs kovotojas už lietuvybę vaistininkas Jurgis Milančius (1869–1956) ragino lietuvius nepamiršti gimtosios kalbos ir ginti savo tiesas, ilgus metus platino lietuvišką žodį Vievyje, dalyvavo knygnešių veikloje. Jo vaistinė (kartu buvo ir gyvenamasis būstas) buvo knygnešių susitikimo vieta bei draudžiamos spaudos slaptavietė. J. Milančiaus ir jo bendraminčių dėka lietuviai pirmiausia išsikovojo, kad Vievio bažnyčioje būtų įvestos pamaldos lietuvių kalba. J. Milančius buvo ir lietuviškos mokyklos įkūrėjas bei vedėjas.
* J. Milančiaus namuose kurį laiką gyveno rašytoja Sofija Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda). Vievyje ji parašė apysaką „Klaida“.
* Tadas Šumskas (1954 m. vasario 16 d. Vilniuje), choro dirigentas ir pedagogas.1960–1964 lankė Vievio vidurinę mokyklą ir vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu (mokyt. J. Gečas)Nuo 1979 Lietuvos valstybinės konservatorijos (muzikos akademijos) Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 1982 vyr. dėstytojas, nuo 1991 docentas; išugdė daugiau kaip 30 choro dirigentų.
* Gintaras Rinkevičius (g. 1960) – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas (nuo 1988 m.), Latvijos nacionalinės operos pagrindinis kviestinis dirigentas, Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, trijų tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
* Dainius Pulauskas (g. 1960) - vienas iškiliausių Lietuvos džiazo kūrėjų, meistriškas pianistas, klavišininkas, išskirtinis lyderis bei savitas kompozitorius. Būtent jo originalios kompozicijos tapo jo vadovaujamų kolektyvų sėkmės garantu. Jose elektroniniais ir akustiniais instrumentais kuriamos iškalbingos muzikinės erdvės, nuspalvintos šiaurietišku santūrumu ir romantizmu.
* Jaroslavas Cechanovičius
Dirigentas
Gimė 1949 05 20, Vievyje, Trakų r.
1955–1961 mokėsi Vievio 7-metėje m-kloje,
1970–1985 - LRTV lengvosios muzikos orkestro artistas, 1985–1993 - šio orkestro dirigentas, nuo 1993 - meno vad. ir vyriaus. dirigentas, šiuo metu LMTA džiazo skyriaus vadovas.
* Virgilijus Poviliūnas
Muziejininkas
Gimė 1961 11 02
1968–1979 mokėsi Vievio (Trakų r.) vid. m-kloje, 1980–1985 studijavo VPI.
Nuo 1993 m. Trakų istorijos muziejaus direktorius,
Lietuvos muziejų asociacijos iždininkas, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos, Baltijos regiono Pilių ir muziejų asociacijos komiteto narys.


Demografinė raida tarp 1970m. ir 2008m.
1970m. - 3003 žmonės;
1979m. - 4581 žmonės;
1989m. - 5663 žmonės;
2001m. - 5303 žmonės;
2008m. - 5028 žmonės;
2009m. - 5015 žmonės.





Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau, nei savuoju. (V. Sirokomlė)

Dalis teksto paimta iš Vikipedijos
Parašė admin spalio 12 2013 14:05:47
3093 Skaityta Spausdinti
Tik Administracijai
Admin

PSW



 
Albumai
Pradinė mokykla
Bažnyčia
Parkas
Ežeras
Semeliškių Gatvė
Trakų Gatvė
Vilniaus Gatvė
Kelias Vilnius-Kaunas
Apylinkės
Kitos fotografijos
 

Įdėjos autoriai: Justinas Mickūnas ir Evaldas Petkevičius
Svetainė gyvuoja nuo 2009-07-03
Kopijuoti svetainės turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama. Copyright © 2009-2015
192871 Fotovievis.lt Unikalių apsilankymų